Statistikos ir analitiniai slapukai, yra slaukai kurie renka anoniminę informacija ir teikia jos ataskaitas, iš kurių svetainės valdytojas gali sužinoti kaip lankytojai naudojasi svetaine.
Rinkodaros ir reklaminiai slapukai naudojami lankytojams sekti daugelyje svetainių tam, kad būtų galima pateikti jiems pritaikytus reklaminius skelbimus. Jie taip pat riboja rodomų reklamų skaičių ir padeda įvertinti reklaminių kampanijų efektyvumą. Tai dažniausiai trečiųjų šalių reklamuotojų slapukai.
Greiti ir pakankamai tikslūs geležies koncentracijos nustatymo būdai
Spektrometrinis ir vizualus kolorimetrinis geležies koncentracijos nustatymas
Atestuotos ir akredituotos vandens tyrimo laboratorijos geležies koncentraciją vandenyje nustato spektrometriniu metodu su 1,10-fenantrolinu (ISO 6332). Gana ilgai šį metodą naudojau ir aš. Tai yra gana patikimas ir tikslus metodas. Tačiau šis metodas reikalauja daug laiko ir iš esmės gali būti taikomas tiktai laboratorijoje.
Prieš 17 metų susipažinau su kitu spektrometriniu geležies nustatymo metodu, kuris man pasirodė gerokai patrauklesnis už anksčiau minėtą. Šio metodo esmė yra tokia: Fe2+ jonai rūgščioje terpėje reaguoja su 3-(2-piridil)-5,6-bis(4-fenilsulfo rūgšties)-1,2,4-triazino dinatrio druska, sudarydami violetinės spalvos kompleksinį junginį, kuris fotometruojamas esant 565 nm šviesos bangos ilgiui. Metodas yra labai selektyvus ir jautrus; molinis ekstinkcijos koeficientas ε = 27 570. Palyginimui priminsiu, kad geležies spalvoto junginio su 1,10-fenantrolinu molinis ekstinkcijos koeficientas ε = 8000 (kuo didesnė ε reikšmė, tuo jautresnė reakcija ir tuo mažesnes geležies koncentracijas galima nustatyti be papildomo koncentravimo). Šiuo metodu nustatoma bendroji geležies koncentracija. Visi reikalingi reagentai (organinis dažas, koloidinių ir stambiadispersių geležies formų tirpiklis, reduktorius, buferinė sistema ir kt.) yra sukomponuoti viename buteliuke. Susidaręs spalvotas kompleksinis junginys išlieka patvarus pakankamai ilgai (apie 20 val.), reakciją galima atlikti gana plačiame temperatūrų intervale (5–40 °C). Belieka priminti, kad visi analizei atlikti reikalingi reagentai yra sukomponuoti viename buteliuke ir kad šio reagento gamintojas yra Vokietijos firma „Merck“ (katalogo Nr. 14761). Šio reagento naudojimo instrukcija pateikiama testo pakuotėje įvairiomis kalbomis. Štai šios instrukcijos vertimas į lietuvių kalbą:
1. Į stiklinėlę įpilti 5–10 mL tiriamojo tirpalo (vandens).
2. Į stiklinėlę įlašinti 3–4 lašus reagento Fe-AN ir išmaišyti.
3. Palaukti 3–5 min (reakcijos laikas).
4. Supilti spalvotą tirpalą į tinkamo ilgio kiuvetę ir išmatuoti absorbciją esant 565 nm šviesos bangos ilgio. Palyginamasis tirpalas – distiliuotas vanduo arba tiriamasis vanduo (jeigu jis nėra drumstas).
Rezultato skaičiavimas: išmatuotą tirpalo absorbcijos (A) reikšmę reikia padauginti iš tinkamo faktoriaus (F):
1 cm ilgio kiuvetei F = 2,08;
2 cm ilgio kiuvetei F = 1,08;
5 cm ilgio kiuvetei F = 0,416.
Pavyzdžiui, su 1 cm kiuvete išmatuota A = 0,150, tada geležies koncentracija bus:
C = A · F = 0,150 · 2,08 = 0,312 mg/L.
Trumpas metodo komentaras
Šis metodas turi nemažai privalumų lyginant su kitais spektrofotometriniais geležies nustatymo metodais. Anksčiau teko nemažai dirbti su sulfosalicilo rūgštimi, rodanidu ir o-fenantrolinu. Rodanido metodas yra neblogas, tačiau labai nejautrus ir jį taikant be koncentravimo galima analizuoti tik gana didelius geležies kiekius turinčius tirpalus. Sulfosalicilo rūgšties ir o-fenantrolino metodai yra gerokai jautresni, tačiau jie vis viena yra apie 3 kartus mažiau jautrūs negu šis metodas. Dėl šios priežasties šis metodas yra labai patogus, kai reikia analizuoti labai mažai geležies turinčius tirpalus, pavyzdžiui, geriamąjį vandenį po procesų geležies šalinimo įrenginiuose arba garo katilų maitinimo vandenį. Šiuo atveju be jokio papildomo koncentravimo naudojant 5 cm ilgio kiuvetę galima pakankamai tiksliai nustatyti geležį, kai jos koncentracija vandenyje siekia tik tūkstantąsias mg dalis litre.
Antras privalumas – labai trumpas analizės laikas; rezultatą galima turėti jau po 5–6 minučių.
Trečias privalumas – nereikia tiriamųjų tirpalų (gamtinių vandenų) virinti su HCl. Naudojamas reagentų mišinys perveda į joninį būvį ne tik koloidines, bet ir stambiadisperses geležies formas. Šiuo atveju reakcijos laikas šiek tiek pailgėja, todėl pravartu absorbciją išmatuoti po 5–6 min ir, sakykime, po 30 min, o rezultatą skaičiuoti tik tada, kai absorbcija jau nedidėja. Beje, naudojant šiuolaikinius mikroprocesorinius spektrometrus su skystųjų kristalu ekranu, tiesiog ekrane matyti, ar absorbcija (koncentracija) jau stabili, ar dar didėja.
Atlikus palyginamuosius nustatymus šiuo metodu ir o-fenantrolino metodu, gautas labai geras rezultatų glaustumas.
Turi šis metodas ir vieną trūkumą. Skirtingai nuo o-fenantrolino metodo, kai šiek tiek keičiant darbo eigą galima nustatyti tiek dvivalentę, tiek ir bendrąją geležį, šiuo metodu nustatoma tiktai bendroji geležies koncentracija.
Geležies koncentracijos nustatymas vizualios kolorimetrijos pagalba
Tie patys viename buteliuke sukomponuoti reagentai gali būti sėkmingai naudojami ne tik spektrometriniam, bet ir vizualiam kolorimetriniam geležies koncentracijos nustatymui.
Vokietijos firmos „Merck“ Microquant® Fe testas (0 – 0,1 – 0,2 – 0,3 – 0,5 – 0,8 – 1,2 – 2 – 3 – 5 mg/L Fe), katalogo Nr. 14759 (1 pav.).
1 pav. Vizualus kolorimetrinis geležies koncentracijos nustatymas Microquant® testo pagalba.
Šį testą patogu naudoto geležiai nustatyti tiek požeminiuose vandenyse tiek ir po vandens ruošimo įrenginių.. Ant sukamo spalvoto disko (komparatoriaus) yra spalvotos dėmės, atitinkančios tokias geležies koncentracijas: 0 – 0,1 – 0,2 – 0,3 – 0,5 – 0,8 – 1,2 – 2 – 3 – 5 mg/L. Šio testo tikslumas nėra labai didelis, tačiau pakankamas jeigu geležies koncentracija tiriamajame vandenyje neviršija 0,5 mg/L.
Labai tikslus yra tos pačios Vokietijos firmos „Merck“ Aquaquant® testas (2 pav.). Katalogo Nr. 14403. Ant spalvinės paletės yra tokios Fe koncentracijų vertės: 0,00-0,01-0,02-0,03-0,04-0,06-0,08-0,1-0,15-0,2 mg/L. Šis testas yra labai tikslus. Jį pravartu būtų įsigyti toms geriamojo vandens tiekimo įmonėms, kurios neturi žinybinių vandens tyrimo laboratorijų ir ypač toms, kurioms priklauso nedidelių gyvenviečių vandenvietės. Ir vieno ir kito testo pagalba jau po 3-5 min. galima nustatyti Fe koncentraciją po vandens ruošimo įrenginių arba pas vartotoją ir operatyviai reaguoti tais atvejais, kai Fe koncentracijos po vandens ruošimo įrenginių arba įvade pas vartotoją netenkina geriamojo vandens higienos normos HN 24:2003 reikalavimų.
2 pav. Vizualus kolorimetrinis geležies koncentracijos nustatymas Aquaquant®testo pagalba.
Ta pati Vokietijos firma „Merck“ gamina labai platų spektrą pačių įvairiausių testų. Man pačiam teko daugelį jų išbandyti. Tame tarpe ir Microquant® bei Aquaquant® mangano, nitritų ir amonio testus. Pastarieji testai, vėlgi, labai praverstų nedidelėms vandens tiekimo įmonėms. Šių testų pagalba jos pačios galėtų operatyviai kontroliuoti geriamojo vandens kokybę nedidelėse gyvenvietėse, kuriose pastaraisiais metais buvo pastatyti vandens kokybės gerinimo įrenginiai.
Belieka priminti, kad minėtų testų oficialus platintojas Lietuvoje yra UAB „Bioeksma“.
P.S. viename buteliuke sukomponuotas geležies koncentracijos nustatymo reagentas Fe-An puikiai tinka ir rūdžių dėmėms pašalinti iš baltų ir spalvotų audinių. Pats tai esu išbandęs. Efektas fantastiškas. Procedūra labai paprasta: į 1-2 mL vandens iš čiaupo reikia įlašinti kelis lašus reagento Fe-An ir gautą tirpalą užpilti ant rūdžių dėmės. Šis reagentas rūdžių daleles paverčia violetinės spalvos vandenyje tirpiu geležies kompleksiniu junginiu. Po 5-10 min (laikas priklauso nuo rūdžių kiekio) apdorotą vietą išplauti čiaupo vandeniu. Belieka audinį išdžiovinti. Dėmės nei ženklo.
Susijusios žinutės
Skanus vanduo: sudėtis, savybės ir kaip atpažinti kokybišką vandenį
Skanus vanduo – tai chemiškai švarus, bet mineralų turintis vanduo, kuriame subalansuoti kalcio, magnio ir natrio jonai. Jis pasižymi švelniu skoniu, tinkamu pH (6,5 – 9,5) ir be pašalinių kvapų ar spalvos. Tokį vandenį užtikrina natūralūs šaltiniai ar tinkamai filtruotas požeminis vanduo. Straipsnyje aiškinama, kas lemia vandens skonį ir kaip mineralų bei pH balansas formuoja …
Švinas vandenyje: pavojai sveikatai, normos ir kaip apsisaugoti
Švinas vandenyje yra vienas pavojingiausių geriamojo vandens teršalų, nes net mažos koncentracijos kaupiasi organizme ir kenkia nervų sistemai, inkstams bei vaikų vystymuisi. Dažniausiai jis patenka ne iš vandens šaltinio, o iš pastato viduje esančių vamzdžių, lydmetalių ir senesnių santechnikos elementų. Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo paprastai atitinka higienos normą HN 24:2017, tačiau rizika išlieka senos statybos …
Fluoras vandenyje: poveikis sveikatai, normos Lietuvoje ir kaip apsisaugoti
Fluoras vandenyje yra natūraliai aptinkamas elementas, kurio koncentracija lemia, ar jis apsaugo dantų emalį, ar kelia grėsmę sveikatai. Lietuvoje kai kuriuose vakarų ir šiaurės vakarų regionuose fluoridų kiekis gerokai viršija saugias ribas, todėl tūkstančiai gyventojų kasdien vartoja vandenį, galintį sukelti fluorozę ar kitas ilgalaikes pasekmes. Ypač svarbu tai šeimoms su mažais vaikais, nes būtent vaikystėje …
Kaip išsirinkti vandens filtrus?
Šiandien, kai turime itin didelę gausą prekių ir paslaugų pasiūlos, išsirinkti nėra lengva, dažnai suklystama ir taip rizikuojama savo uždirbtais pinigais. To, žinoma, kiekvienas vartotojas norėtų išvengti arba minimizuoti riziką iki mažiausios tikimybės, tačiau vis dar neretai pasitaiko, kai įsigytas prekė nėra tinkama, o ypač dažnai tokios situacijos pasikartoja renkantis vandens filtrus. Taigi, ką daryti, nuo …