Tarp garsių lietuviško mineralinio vandens pavadinimų atsirado naujas – „Vaiva“. Taip pavadintas mineralinis vanduo, kurį iš maždaug 400 m gylio gręžinio Rokiškyje išgauna sostinės UAB „Lamikara“.
Mineralinio vandens gavybos ištakos siekia 1991 m. Atkūrus nepriklausomybę rajono verslininkų grupė nutarė imtis šio verslo: jie įkūrė UAB „Sartai“, išsinuomojo valstybės žemę Miškininkų gatvėje, šalia buvusios Lietuvos kooperatyvo sąjungos pastatų, ir čia įrengė vandens gręžinį. Buvo atliktos visos privalomos procedūros: suderinti planai, apsauginės zonos, atlikti vandens tyrimai, supirkta didelė dalis šiam verslui reikalingos įrangos. Rokiškyje išgaunamas mineralinis vanduo turėjo vadintis „Sartai“: tokį būsimo gaminio pavadinimą patentavo UAB „Sartai“. Tačiau ketverius metus trukę parengiamieji verslo darbai ir derybos žlugo.
Tad malonu žinoti, kad „Vaivos“ reikalai taisosi. Dabar išsiaiškinkime, ką gero savyje turi „Vaiva‘ ir kuo šis mineralinis vanduo skiriasi nuo kitų mums labiau pažįstamų lietuviškų natūralių mineralinių vandenų „Tichė“, „Birutė“ ir „Vytautas“(žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Lietuvos mineralinių vandenų „Tichė“, „Birutė“, „Vytautas“ ir „Vaiva“ cheminės analizės rezultatai.
Vandens kokybės rodiklis, jo vienetai | Vandens kokybės rodiklio vertė | |||
„Tichė“ | „Birutė“ | „Vaiva“ | „Vytautas“ | |
pH, pH vienetai | 7,37 | 7,27 | 7,42 | 7,22 |
Savitasis elektros laidis (SEL), mS/cm | 1,62 | 4,43 | 7,53 | 10,16 |
Permanganato skaičius, mg O2/L | nedaryta | 1,35 | 1,45 | 1,0 |
Bendrasis kietumas, mekv/L | 17,1 | 16,05 | 55,4 | 47,6 |
Bendroji mineralizacija, g/L | 1,38 | 2,7 | 5,8 | 7,3 |
Katijonai |
|
|
|
|
Natris (Na+), mg/L | 76 | 650 | 888 | 1727 |
Kalis (K+), mg/L | 19 | 6 | 60 | 32 |
Kalcis (Ca2+), mg/L | 220 | 186 | 785 | 552 |
Magnis (Mg2+), mg/L | 73 | 81 | 197 | 240 |
Anijonai |
|
|
|
|
Chloridai (Cl–), mg/L | 46 | 1204 | 1750 | 3480 |
Sulfatai (SO42–), mg/L | 834 | 375 | 1990 | 989 |
Fluoridai (F–), mg/L | 0,3 | ? | 1,0 | ? |
Hidrokarbonatai (HCO3–), mg/L | 108 | 243 | 103 | 300 |
1 lentelėje pateiktų duomenų komentaras: apie mineralinius vandenis „Tichė“, „Birutė“ ir „Vytautas“ jau buvo kalbėta anksčiau, todėl dabar apie juos nekalbėsiu.
Noriu pagirti „Vaivą“. Ir štai kodėl. Šio vandens mineralinė sudėtis principiniai skiriasi nuo „Birutės“ ir „Vytauto“ mineralinės sudėties. „Vaivoje“ yra pakankamai didelės kalio, kalcio ir magnio jonų koncentracijos ir santykinai nedidelė chloridų ir natrio jonų koncentracija. „Vaivos“ pliusu reikia laikyti ir tai, kad šiame vandenyje yra nemažai magnio sulfato (karčiosios druskos), kuri veikia liuosuojančiai. Noriu taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad „Vaiva“ savo mineraline sudėtimi yra labai panaši į „Tichę“. Tiktai „Tichėje“ svarbiausių žmogaus organizmui mineralinių medžiagų (kalio, kalcio ir magnio jonų) yra maždaug tris kartus mažiau negu „Vaivoje“. Taigi, viena stiklinė „Vaivos“ tolygi trims stiklinėms „Tichės“. Jeigu man leistų rinktis vieną iš keturių čia aptariamų mineralinių vandenų, tai rinkčiausi „Vaivą“. Gaila tiktai, kad šis mineralinis vanduo yra nepelnytai užmirštas. Verslininkai, kur Jūs?
Skaitytojams tikriausiai bus įdomu sužinoti, kokį poveikį žmogaus organizmui daro vienos ar kitos vandenyje esančios mineralinės medžiagos (tiksliau sakant, jonai). Kadangi nesu higienistas, todėl žemiau pateikiu specialistų nuomonę, t.y. ištrauką iš VŠĮ „Lietuvos kurortologijos tyrimų centro“ 2008 m. mokslo tyrimo darbo „Mineralinio vandens naudojimo Lietuvos kurortuose sveikatinimo, profilaktikos, gydymo ir reabilitacijos tikslais standartizuotos metodinės rekomendacijos“. Štai ši ištrauka:
„Chloras reikalingas virškinimo organų veiklai – padidina skrandžio sulčių sekreciją ir rūgštingumą, skatina tulžies susidarymą ir gerina motorinę tulžies pūslės veiklą; dalyvauja organizmo vandens apykaitoje; svarbus raumenų ir nervų sistemos veikloje; junginyje su kalcio katijonais veikia priešuždegimiškai, antialergiškai, mažina kraujavimą; stiprina kaulus ir dantis; skatina inkstų išskiriamąją funkciją.
Sulfatai – stiprina tulžies pūslės ir jos latakų susitraukimus, skatina tulžies nutekėjimą į dvylikapirštę žarną; junginiai su magnio ir natrio jonais žarnyne nerezorbuojami, todėl veikia liuosuojančiai.
Bromas –veikia raminančiai, priešuždegimiškai, nuskausminančiai.
Natris –reguliuoja vandens kiekį organizme, palaiko osmosinį slėgimą, rūgščių – šarmų balansą; reguliuoja nervinių impulsų plitimą; kartu su chloro jonais palaiko skrandžio sulčių sekreciją ir skatina žarnų motoriką, svarbus kepenų funkcijai,
Kalis –reikalingas širdies impulso susidarymui ir plitimui, širdies kontrakcijai; reguliuoja vandens kiekį organizme.
Kalcis – užtikrina daugelį organizmo funkcijų: svarbus širdies raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo procesuose; mažina kraujagyslių sienelių pralaidumą, stabdo kraujavimą; veikia priešuždegiminiai, antialergiškai, didina nespecifinį organizmo atsparumą; didina skrandžio sunkos fermentinę galią, gerina kepenų baltymų apykaitą; skatina šlapalo gamybą ir išskyrimą su šlapimu.
Magnis – dalyvauja angliavandenių ir baltymų bei energijos apykaitoje; reguliuoja sujaudinimo plitimą nervuose ir raumenyse, atpalaiduoja lygiųjų raumenų spazmus; mažina arterinį kraujo spaudimą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, veikia raminančiai“.
Pastaba: noriu įmesti akmenuką į higienistų daržą. Reikalas tame, kad nei „chloro“, nei „bromo“ mineraliniuose vandenyse nėra. Vandenyse yra (gali būti) chloridų ir bromidų jonų. Cheminės chloro ir bromo savybės smarkiai skiriasi nuo chloridų ir bromidų jonų savybių. Lygiai taip pat mineraliniuose vandenyse nėra kalio, natrio, kalcio ir magnio, ten yra natrio, kalio, kalcio ir magnio jonai.