Natūralus mineralinis vanduo “Borjomi”

Natūralus mineralinis vanduo „Borjomi“ – gazuotas mineralinis vanduo iš Gruzijos, žinomas dėl savo unikalios sudėties ir mineralų gausos. „Borjomi“ kyla iš vulkaninių šaltinių ir turi natūralią angliarūgštę. Dėl savo mineralų kiekio jis dažnai vartojamas virškinimo problemoms spręsti ir bendrai organizmo sveikatai palaikyti.

Gerai pamenu tuos laikus, kai „Borjomi“ gerti galėjo tiktai aukštus postus užimantys partiniai darbuotojai ir vyriausybės nariai. Kartais šio vandens buvo galima gauti ir kavinėse ir restoranuose. Ir tais laikais „Borjomi“ buvo labai vertinamas. Tais laikais daugelis maisto ir nemaisto prekių buvo „deficitas“. Deficitų laikai, dėkui dievui, baigėsi. Atsirado kitos bėdos, kurių anksčiau nebuvo. Tačiau šis straipsnelis ne apie tai. Grįžkime prie „Borjomi“ ir pažiūrėkime ar jis iš tikrųjų yra toks vertingas ir stebuklingas, juolab, kad “Borjomi” nusipirkti gali be problemų.

Į 0,5 litro talpos plastikinį butelį supilstytas mineralinis vanduo „Borjomi“ pirktas 2013-04-22 prekybos centre „Hyperrimi“  (Žirmūnų g.).

Informacija butelio etiketėje:

10-12-12 16:32 (matomai išpilstymo data?)

10-12-13 L 00282 (matomai iki šios datos galioja?)

Bottled in Georgija.

Gamintojas: „IDS BORJOMI BEVERAGES Co.N.V.“

Turi fluoridų daugiau kaip 1,5 mg/L; netinkamas reguliariai vartoti kūdikiams ir vaikams iki 7 metų amžiaus.

Bendra ištirpusių medžiagų koncentracija: 5,9 g/L

Cheminė sudėtis, mg/L:

Na⁺    1305-1650

K⁺       24-35

Ca²⁺    45-66

Mg²⁺    30-45

HCO₃^–    3660-4270

Cl^–      350-435

F^–       3,0-4,5

Vanduo paruoštas taikant oficialiai leidžiamą adsorbcijos metodą.

Trumpas komentaras: matome, kad šiame vandenyje daugiausiai yra natrio (Na⁺) ir hidrokarbonatų (HCO₃^–) jonų. Trečioje vietoje smarkiai atsilikę yra chloridų jonai. Vien hidrokarbonatų jonų jame yra 3,66-4,27 g/L. Taigi, šį vandenį turėtume vadinti natrio-hidrokarbonatiniu vandeniu. Perskaičiavus hidrokarbonato jonų koncentraciją į natrio hidrokarbonato koncentraciją gauname, kad jo šiame vandenyje būna 5,04-5,88 g/L. Šis skaičiavimas  nėra visiškai korektiškas, kadangi dalis natrio jonų priklauso chloridams, t.y. valgomajai druskai. Kaip ten bebūtų, tiesa yra ta, kad šiame vandenyje karaliauja natrio hidrokarbonatas, o jam asistuoja natrio chloridas. Kitoms druskoms nelabai kas ir lieka, kadangi etiketėje pateikta bendra ištirpusių medžiagų koncentracija lygi 5,9 g/L. Chemiją primiršusiems skaitytojams priminsiu, kad natrio hidrokarbonatas buityje ir medicinoje (farmacijoje) yra vadinamas geriamąja soda. Geriamoji soda virtuvėse naudojama, kai reikia išpūsti (iškelti) pyragus ar blynus, o medicinoje-kai reikia sumažinti padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Mat, aukštesnėje temperatūroje natrio hidrokarbonatas skyla išskirdamas CO₂ dujas, kurios išpurena kepinius. Kita vertus, jau kambario temperatūroje natrio hidrokarbonatas dalinai reaguoja su vandeniu (hidrolizuojasi) ir gaminasi stiprus natrio šarmas, kuris neutralizuoja skrandyje besigaminančią druskos rūgštį. Vadinasi, tiems žmonėms, kuriems druskos rūgšties skrandyje gaminasi pernelyg daug, vartoti „Borjomi“ yra gerai, tačiau nepatariu jo vartoti žmonėms, kurių skrandžio rūgštingumas yra normalus arba sumažintas; gali atsirasti virškinimo problemų.

Etiketėje pateiktas kalcio ir magnio jonų koncentracijas panaudojau apskaičiuoti vandens kietumą ir gavau, kad šio vandens bendrasis kietumas svyruoja 4,72 – 7,0 melv/L ribose.

Šiaip jau, mane šiek tiek stebina etiketėje pateiktos gana plačios mineralinių medžiagų koncentracijų svyravimo ribos. Negi iš tikrųjų koncentracijų svyravimas gręžinių vandenyje yra toks didelis? Sunku patikėti. Kažkas čia ne taip. Prisiminiau, kad jaunystėje matytų stiklinių 0,5 L „Borjomi“ butelių kaklelių išorėje visuomet būdavo daug rūdžių (geležies hidroksido) apnašų, o etiketėse buvo rašoma, kad fluoridų jonų koncentracija yra apie 10 mg/L. Tuo tarpu, šis buteliukas buvo visiškai švarus. Matomai, išpilstymo vietoje geležis yra šalinama, o taip pat gerokai sumažinama ir fluoridų koncentracija. Matomai etiketėje pateiktas išsireiškimas „Vanduo paruoštas taikant oficialiai leidžiamą adsorbcijos metodą“ rodo, kad šio vandens kokybė yra gerinama ir tiktai po to jis yra išpilstomas. Kokia vandens ruošimo technologija yra naudojama, matomai, yra paslaptis. Etiketėje pateiktas sakinys „Vanduo paruoštas taikant oficialiai leidžiamą adsorbcijos metodą“ rodo, kad šio sakinio autorius visiškai neturi supratimo apie vandens ruošimo metodus arba tas supratimas yra labai miglotas. Tiek to, būkime atlaidūs.

Mano nuomone, šiame vandenyje žmogaus organizmui labiausiai reikalingų mineralinių medžiagų , t.y. kalcio, magnio ir kalio jonų yra labai nedaug ir šis faktas gerokai sumažina šio mineralinio vandens vertę. Didoka šiame vandenyje ir fluoridų koncentracija. Pas manę iš čiaupo bėga geriamasis vanduo, kurio bendrasis kietumas taip pat svyruoja apie 5 mekv/L. Vadinasi, mano geriamajame vandenyje yra panašus kiekis kalcio ir magnio jonų.  Belieka viename litre mano čiaupo vandens ištirpinti kaupiną arbatinį šaukštelį geriamosios sodos, šiek tiek natrio fluorido ir Boržomi paruoštas. Ak tiesa, skonio pataisymui dar reikia „užgazuoti“ (po spaudimu pritirpinti CO₂).

Nutariau atlikti šio vandens dalinę cheminę analizę. Ir štai ką gavau:

Geležis…….. 0,008 mg/L

Amonis……… 0,32 mg/L

Nitritai………. 0,006 mg/l

Fluoridai…….. 2,5 mg/L

Bendrasis kietumas……….. 5,0 mekv/L

Permanganato skaičius……. 0,25 mg O₂/L (šis rodiklis rodo organinių medžiagų kiekį)

Hidrokarbonatai ………. 4500 mg/L

Cheminės analizės rezultatai rodo, kad kitų priekaištų šiam mineraliniam vandeniui (geriamosios sodos tirpalui) nėra. Į sveikatą.