Kokie yra populiariausi vandens filtrų tipai? Gidas kaip išsirinkti tinkamą

Ieškodami vandens filtro žmonės dažnai tikisi paprasto atsakymo: kuris variantas yra geriausias? Tačiau vandens valymo srityje universalaus sprendimo nėra. Filtras, kuris veiksmingai pašalina vienus teršalus, gali būti visiškai netinkamas kitoms vandens kokybės problemoms spręsti. Būtent todėl prieš renkantis įrangą svarbu suprasti ne tik filtrų skirtumus, bet ir tai, kokių medžiagų iš tikrųjų yra jūsų vandenyje.

Vandentiekio, šulinio ir gręžinio vanduo susiduria su skirtingais iššūkiais. Vienais atvejais reikia šalinti chlorą ir nemalonų skonį, kitais – geležį, manganą, kalkes ar net mikrobiologinę taršą. Dėl šios priežasties šiuolaikinės vandens ruošimo sistemos dažnai sudarytos iš kelių filtravimo etapų, kurie kartu užtikrina švarų, saugų ir kokybišką vandenį kasdieniam naudojimui.

Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausius vandens filtrų tipus, jų veikimo principus ir pagrindinius skirtumus. Taip pat paaiškinsime, kada verta rinktis mechaninius, aktyvintosios anglies, minkštinimo, nugeležinimo, atvirkštinio osmoso ar UV filtrus ir kodėl vandens tyrimas yra svarbiausias žingsnis prieš priimant galutinį sprendimą.

Kokie yra populiariausi vandens filtrų tipai ir rūšys?

Populiariausi vandens filtrų tipai apima mechaninius (nuosėdų), aktyvintosios anglies, vandens minkštinimo, nugeležinimo, atvirkštinio osmoso (RO) ir ultravioletinius (UV) filtrus. Kiekvienas iš jų skirtas šalinti skirtingas medžiagas, todėl praktikoje šie filtravimo būdai dažnai derinami vienoje sistemoje.

Pavyzdžiui, mechaninis filtras sulaiko kietąsias daleles, aktyvintosios anglies filtras mažina chloro kiekį ir nemalonius kvapus, o atvirkštinio osmoso (RO) sistema pašalina ištirpusius teršalus. Vienas įrenginys retai išsprendžia visas vandens kokybės problemas.

Esminis principas paprastas: nė vienas įrenginys nepašalina visų teršalų. Todėl realiomis sąlygomis dažniausiai reikia derinti kelis vandens valymo procesus, parinktus pagal konkrečią vandens sudėtį.

Mechaniniai ir kasetiniai filtrai

Mechaninis (nuosėdų) filtras šalina kietąsias daleles ir oksiduotą geležį, todėl dažniausiai montuojamas kaip pirmasis filtras vandens paruošimo sistemoje. Tokia padėtis leidžia sulaikyti smėlį, rūdis ir kitas suspensijas dar prieš jautresnius vandens valymo etapus.

Šis principas ypač svarbus atvirkštinio osmoso sistemose, kur mechaninis filtras apsaugo pusiau laidžią membraną nuo užsikimšimo. Kadangi stambios dalelės sulaikomos iš anksto, membrana mažiau užsiteršia, todėl pailgėja jos tarnavimo laikas.

Praktikoje populiariausias šio tipo sprendimas yra kasetiniai filtrai. Jie vertinami dėl prieinamos kainos ir paprastos priežiūros, nes užterštą kasetę galima pakeisti namų sąlygomis, nenaudojant specialių įrankių.

Plačiau apie kasetinius vandens filtrus verta sužinoti renkantis pirmąjį vandens valymo etapą.

Aktyvintosios anglies filtrai

Granuliuota aktyvuotoji anglis (GAC) pašalina daugumą teršalų, sukeliančių nemalonų kvapą, spalvą ir putojimą, o ypač efektyviai sumažina chloro koncentraciją. Toks veikimas pagrįstas adsorbcijos principu, kai teršalai prilimpa prie didelio aktyvintosios anglies paviršiaus ploto, todėl vanduo įgauna geresnį skonį ir kvapą.

Aktyvintosios anglies filtrai dažniausiai sertifikuojami pagal NSF/ANSI 42 ir NSF/ANSI 53 standartus. Abu standartai siejami su adsorbcijos principu, tačiau apibrėžia skirtingus filtrų veikimo reikalavimus ir mažinamų teršalų grupes. Šie standartai padeda įvertinti, kokius teršalus filtras iš tikrųjų gali sumažinti.

Skirtumas tarp jų yra esminis renkantis filtrą. NSF/ANSI 42 yra estetinis standartas, apimantis skonio ir chloro mažinimą, o NSF/ANSI 53 taikomas sveikatai pavojingiems, EPA reguliuojamiems teršalams, pavyzdžiui, sunkiesiems metalams. Praktiškas sprendimas namų ūkiams yra aktyvintosios anglies kasetės.

Vandens minkštinimo ir nugeležinimo filtrai

Vandens minkštinimo filtras veikia jonų mainų principu (NSF/ANSI 44) ir pašalina vandens kietumą lemiančius kalcio ir magnio jonus, pakeisdamas juos natrio arba kalio jonais. Dėl to sumažėja kalkių nuosėdų susidarymas vamzdynuose, buitinėje technikoje ir santechnikos įrangoje.

Pagrindinis sistemos elementas yra katijonų mainų derva, kuri laikui bėgant prisotinama kietumą lemiančių jonų. Todėl ji periodiškai regeneruojama natrio arba kalio chlorido tirpalu, o tai reiškia, kad druskos atsargas reikia reguliariai papildyti.

Tinkamas sprendimas priklauso nuo vandens kietumo. Pagal USGS klasifikaciją (CaCO₃) vanduo skirstomas taip:

• 0–60 mg/l – minkštas.
• 61–120 mg/l – vidutinio kietumo.
• 121–180 mg/l – kietas.
• Daugiau nei 180 mg/l – labai kietas.

Nugeležinimo filtrai sprendžia kitą problemą, nes šalina ištirpusios geležies ir mangano junginius, sukeliančius rudas apnašas ir metalo prieskonį. Gręžinio vandeniui dažnai reikia abiejų sprendimų, todėl praktikoje vandens minkštinimo filtrai derinami su nugeležinimo filtrais.

Ultravioletiniai (UV) filtrai

Ultravioletinio apdorojimo sistemos (NSF/ANSI 55, A klasė) inaktyvuoja bakterijas, virusus ir cistas, nenaudojant jokių cheminių medžiagų. UV spinduliuotė pažeidžia mikroorganizmų DNR, todėl jie praranda gebėjimą daugintis ir tampa nepavojingi.

Toks sprendimas ypač aktualus šulinio ir gręžinio vandeniui, kuriame kyla mikrobiologinės taršos rizika. Skirtingai nei chloravimas, UV apdorojimas nekeičia vandens skonio ir kvapo, todėl puikiai tinka geriamajam vandeniui ruošti.

Vis dėlto UV filtrai neveikia ištirpusių teršalų, geležies ar nuosėdų. Drumstos dalelės gali užstoti ultravioletinius spindulius ir sumažinti dezinfekcijos efektyvumą. Dėl šios priežasties prieš UV sistemą būtinas mechaninis filtravimas, kuris užtikrina skaidrų vandenį ir leidžia spinduliuotei pasiekti visus mikroorganizmus.

Efektyviausias ir dažniausiai naudojamas vandens filtras

Namuose dažniausiai renkamasi kasetiniai ir aktyvintosios anglies filtrai dėl prieinamos kainos ir paprastos priežiūros, o geriamajam vandeniui vis labiau populiarėja atvirkštinio osmoso sistemos.

Bet vienareikšmiškai įvardyti efektyviausio filtro tipo negalima, nes nė vienas įrenginys nepašalina visų teršalų. Tinkamiausias sprendimas priklauso nuo to, kokios medžiagos vyrauja konkrečiame vandenyje.

Praktinis pasirinkimas nustatomas pagal pagrindinę problemą:

• Chlorui ir nemaloniam kvapui mažinti pakanka aktyvintosios anglies filtro (NSF/ANSI 42), veikiančio adsorbcijos principu.
• Kalkių nuosėdų problemai spręsti naudojamas vandens minkštinimo filtras (NSF/ANSI 44), mažinantis kalcio ir magnio jonų kiekį.
• Bakterijoms ir virusams neutralizuoti tinka UV apdorojimo sistema (NSF/ANSI 55).
• Plačiam teršalų spektruišalinti efektyviausia yra atvirkštinio osmoso sistema (NSF/ANSI 58).

Dėl to filtro efektyvumą galima įvertinti tik pagal konkrečius vandens rodiklius. Pavyzdžiui, esant didelei nitratų koncentracijai, net ir atvirkštinio osmoso sistema ne visada gali užtikrinti reikiamą rezultatą, todėl galutinis efektyvumas priklauso nuo pradinės vandens sudėties.

Vadinasi, pirmasis žingsnis renkantis filtrą visada turėtų būti vandens analizė, kuri parodo, kokį procesą ar jų derinį pasirinkti.

Atbulinio osmoso (RO) filtrai: kaip veikia ir kam tinka?

Atvirkštinio osmoso sistema (NSF/ANSI 58) valo vandenį, priversdama jį tekėti per pusiau laidžią membraną, kuri praleidžia vandens molekules, tačiau sulaiko ištirpusius teršalus. Dėl to RO laikoma viena efektyviausių plataus spektro buitinių vandens valymo technologijų.

Buitinė atvirkštinio osmoso (RO) sistema pašalina daugumą sveikatai pavojingų junginių, todėl tinka geriamajam vandeniui ruošti, kai jame randama:

• arseno, geležies, mangano, fluorido ir nitratų;
• švino, kadmio, chromo ir gyvsidabrio;
• sulfatų, radžio ir urano;
• pirmuonių cistų ir kriptosporidijų.

Vis dėlto membrana nesulaiko ištirpusių dujų, pavyzdžiui, sieros vandenilio, kuris sukelia supuvusio kiaušinio kvapą, taip pat kai kurių lakiųjų organinių junginių (VOC). Todėl atvirkštinio osmoso sistema dažnai derinama su aktyvintosios anglies filtru, kuris šiuos teršalus adsorbuoja.

Svarbu įvertinti ir vandens sąnaudas. Tipinė buitinė sistema veikia 20–30 % vandens panaudojimo efektyvumu, todėl dalis vandens pašalinama kaip koncentratas. EPA „WaterSense“ ženklu pažymėtos sistemos yra efektyvesnės – jos išleidžia ne daugiau kaip 2,3 litro atliekinio vandens vienam litrui išvalyto vandens.

Galutinį rezultatą lemia pradinė teršalų koncentracija. Pavyzdžiui, esant 85 % nitratų sulaikymo efektyvumui, iš 80 mg/l koncentracijos lieka apie 12 mg/l nitratų, o tai vis dar viršija EPA nustatytą 10 mg/l ribą.

Kaip išsirinkti tinkamą vandens filtrą pagal vandens šaltinį ir poreikius?

Tinkamiausio vandens filtro pasirinkimą lemia trys kriterijai: vandens šaltinis, naudojimo apimtis ir montavimo vieta. Vandentiekio vandeniui dažniausiai pakanka chloro šalinimo ir skonio gerinimo, o gręžinio bei šulinio vandeniui dėl kintančios sudėties dažnai reikia sudėtingesnio vandens valymo procesų derinio.

Montavimo vieta priklauso nuo to, kur ir kiek vandens reikia valyti. Naudojimo taško filtrai, montuojami po kriaukle, skirti tik geriamajam vandeniui, todėl tinka mažesniam vandens kiekiui ir konkrečiam naudojimo tikslui. Viso namo filtrai apdoroja visą vandens įvadą, todėl apsaugo santechniką ir buitinę techniką nuo kalkių bei rūdžių.

Gręžinio vandens problemos turi aiškius sprendimus. Geležies ir mangano pertekliui šalinti naudojami nugeležinimo filtrai ar panašūs sprendimai, kalkės šalinamos minkštinimo filtrais, o supuvusio kiaušinio kvapą sukeliantis sieros vandenilis reikalauja specifinio apdorojimo.

Tikrąją vandens sudėtį gali parodyti tik laboratorinė analizė, todėl vandens tyrimas yra svarbiausias žingsnis renkantis filtravimo sprendimą. Sertifikuotos tyrimų laboratorijos ir vandens ruošimo specialistai padeda parinkti efektyvų procesų derinį pagal vandens cheminius rodiklius.

Vandens filtrų tipai: dažniausiai užduodami klausimai

Kuris vandens filtras dažniausiai naudojamas namuose?

Dažniausiai namuose pasirenkami kasetiniai ir aktyvintosios anglies filtrai, nes jie pasižymi prieinama kaina ir paprasta priežiūra, kurią galima atlikti savarankiškai keičiant filtravimo kasetę.

Geriamajam vandeniui vis labiau populiarėja atvirkštinio osmoso sistemos dėl plataus valymo spektro. Galutinis pasirinkimas priklauso nuo vandens šaltinio ir jo sudėties, todėl tinkamiausią sprendimą padeda parinkti vandens analizė.

Koks vandens filtro tipas efektyviausiai išvalo vandenį?

Atvirkštinio osmoso (RO) sistema laikoma viena efektyviausių, nes pašalina plačiausią teršalų spektrą, įskaitant sunkiuosius metalus, nitratus ir mikroorganizmus.

Vis dėlto efektyviausias filtro tipas priklauso nuo to, kokius teršalus reikia pašalinti: geležiai tinka nugeležinimo filtras, kalkėms – minkštinimo filtras, o bakterijoms – UV filtras. Todėl prieš renkantis sprendimą būtina atlikti vandens tyrimą, kuris parodo tikrąją vandens sudėtį.

Ar reikia vandens tyrimo prieš renkantis filtrą?

Taip, laboratorinis vandens tyrimas yra svarbiausias žingsnis, nes parodo tikslią vandens sudėtį ir konkrečias medžiagas, kurias reikia šalinti.

Gręžinio ir šulinio vandens sudėtis laikui bėgant kinta, todėl vandens tyrimą verta periodiškai kartoti. Be tyrimo galima įsigyti netinkamą filtrą, kuris neišspręs problemos ir taps bereikalingomis išlaidomis.

Tinkamo vandens filtro pasirinkimas prasideda nuo aiškaus vandens sudėties supratimo, nes kiekvienam teršalui reikalingas skirtingas sprendimas. Beveik trijų dešimtmečių patirtis dirbant su sertifikuotomis laboratorijomis ir Lietuvos mokslininkais leidžia mums parinkti būtent tokį įrenginį, kokio reikia jūsų vandeniui – nuo minkštinimo ir nugeležinimo iki atvirkštinio osmoso sistemų, pašalinančių platų teršalų spektrą.

Jeigu norite švaraus ir saugaus vandens namuose, biure ar pramonėje, pradėkite nuo cheminio vandens tyrimo, o tada kartu parinksime efektyviausią sprendimą jūsų situacijai. Daugiau nei 40 000 klientų visoje Lietuvoje jau pasitiki mūsų individualiai pritaikytais vandens gerinimo sprendimais ir nuolatiniu įrangos aptarnavimu.