Geležingas vanduo: priežastys, poveikis sveikatai ir efektyvūs sprendimai

Geležingas vanduo: priežastys, poveikis ir sprendimai

Geležingas vanduo – tai požeminis vanduo, kuriame ištirpusių geležies junginių koncentracija viršija 0,2 mg/l. Jis pasižymi rudu atspalviu, metalo skoniu ir gali sukelti dėmes, kvapus bei techninės įrangos koroziją. Tokiam vandeniui būtinas nugeležinimo sprendimas.

Straipsnyje aptariama, kas yra geležingas vanduo, kaip jį atpažinti ir kokį poveikį jis daro žmogaus sveikatai, odai, plaukams bei buitinei įrangai. Toliau paaiškinamos priežastys, kodėl vanduo tampa geležingas, ir pateikiami efektyvūs geležies šalinimo būdai. Pabaigoje išryškinama, kodėl svarbu spręsti šią problemą ir kaip filtravimo sistemos užtikrina švarų vandenį. Visa tai aptariame straipsnyje, žemiau.

Kaip atpažinti geležingą vandenį?

Geležingas vanduo turi kelis aiškius požymius, kurie atsiranda tiek naudojant vandenį kasdien, tiek vizualiai:

• iš čiaupo bėga rudas arba drumzlinas vanduo po ilgesnės pertraukos;
• ant kriauklių, vonių, tualeto, indų atsiranda rudos arba gelsvos dėmės;
• skalbiniai po skalbimo įgauna gelsvą atspalvį;
• vanduo stiklinėje po kurio laiko tampa rusvas, susidaro nuosėdos;
• juntamas metalo skonis ir nemalonus kvapas.

Šie požymiai rodo, kad vandenyje yra ištirpusių geležies, mangano ir sieros vandenilio junginių.

Koks yra geležingo vandens poveikis?

Poveikis žmogaus sveikatai

Geležis yra būtinas mikroelementas, tačiau vandenyje ištirpusi geležis organizmui nėra naudinga. Suaugusio žmogaus organizmas iš maisto absorbuoja tik 3 – 10 % geležies, o iš vandens – dar mažiau. Vanduo nelaikomas reikšmingu geležies šaltiniu.

Padidėjęs geležies kiekis vandenyje tiesioginės grėsmės sveikatai nesukelia, bet ilgalaikis tokio vandens vartojimas gali sukelti virškinimo diskomfortą (pykinimą, vidurių užkietėjimą) arba odos problemas. Labai didelis geležies kiekis gali būti pavojingas tik ūmaus apsinuodijimo atvejais ar sergant paveldima liga – hemochromatoze, kai organizmas kaupia geležį kepenyse, širdyje ir kituose organuose.

Poveikis odai ir plaukams

Geležingas vanduo nevisiškai nuplauna muilo ir kosmetikos likučių, todėl užkemša poras, sausina odą ir skatina aknę. Plaukai tampa sausesni ir praranda žvilgesį. Dėl didelio magnio ir geležies kiekio oda greičiau sensta – atsiranda smulkių raukšlių.

Poveikis maistui ir gėrimams

Geležies junginiai keičia vandens skonį ir kvapą, todėl kenčia kavos, arbatos, sriubų ir daržovių skonis. Plaunant vaisius ar daržoves geležingu vandeniu jie greičiau pajuoduoja, trumpėja jų galiojimo laikas.

Poveikis buičiai ir įrangai

Nuolatinis geležingo vandens naudojimas sukelia rudų dėmių susidarymą ant vonios, kriauklės, tualeto paviršių. Vamzdynuose kaupiasi gelžbakterės – mikroorganizmai, oksiduojantys geležį ir mažinantys vamzdžių pralaidumą. Dėl to mažėja vandens spaudimas, kyla užsikimšimų rizika.
Buitinė technika – skalbimo mašinos, vandens šildytuvai, dušo sistemos – ilgainiui pažeidžiami korozijos, drabužiai išblunka, o indai įgauna gelsvą atspalvį.

Kodėl vanduo tampa geležingas?

Požeminiame vandenyje geležies kiekį lemia vandeningųjų sluoksnių sudėtis, organinių medžiagų kiekis ir bakterijų veikla. Daugiausia geležies kaupiasi anaerobinėje aplinkoje, kur nėra deguonies, todėl gręžinio vanduo iš tokių sluoksnių dažnai turi Fe²⁺ junginių perteklių. Sąlyčiui su oru įvykus oksidacijai, šie junginiai virsta Fe³⁺.

Kaip pašalinti geležį iš vandens?

Geležies šalinimas iš vandens vyksta oksidacijos ir filtracijos principu. Šis procesas susideda iš trijų etapų:

1. Oksiduoti geležį.
   Dvivalentė geležis (Fe²⁺) oksiduojama į trivalentę (Fe³⁺) naudojant orą, kalio permanganatą, ozoną, chloro junginius arba manganą oksiduojančias bakterijas.
2. Filtruoti nuosėdas.
   Susidaręs geležies hidroksidas Fe(OH)₃ yra netirpus ir sulaikomas mechaniniuose filtruose su birių uolienų užpildu. Filtravimo sistema surenka ne tik geležį, bet ir manganą bei sieros vandenilį.
3. Atnaujinti vandens filtrą.
   Užpildas periodiškai išplaunamas atbuline vandens srove, o nuosėdos pašalinamos į drenažą. Automatinės sistemos tai daro pagal vandens suvartojimą arba laikmatį.

Jei geležies kiekis vandenyje itin didelis, rekomenduojamas papildomas valymas: jonų mainų filtrai, atvirkštinė osmozė, UV dezinfekcija.

Kodėl reikia spręsti geležingo vandens problemą?

Negydomas geležingas vanduo palaipsniui pažeidžia vamzdžius, sukelia koroziją ir mažina vandens sistemų efektyvumą. Ilgainiui tai gali sukelti santechninę avariją, kai užsikemša vamzdynai arba sugenda įranga.
Vartotojui tai reiškia ne tik blogesnę vandens kokybę, bet ir didėjančias išlaidas remontui bei technikos priežiūrai.

Geležingas vanduo – ne tik estetinė, bet ir techninė problema. Nors nedidelis geležies kiekis žmogaus organizmui nėra pavojingas, vandenyje jis sukelia chemines reakcijas, kurios veikia vamzdynus, įrangą, odą ir buitinę aplinką.
Efektyviausias sprendimas – vandens nugeležinimo sistema, kuri oksiduoja ir filtruoja vandenį, pašalindama geležį, manganą ir sieros vandenilį.
Laiku įdiegus filtravimo sprendimą, vanduo tampa skaidrus, bekvapis ir saugus naudoti kasdien.

Norint pašalinti geležį, manganą ir sieros vandenilį iš vandens, būtina naudoti aukštos kokybės filtravimo sistemas. Vandens filtrai leidžia tiksliai pritaikyti sprendimą pagal geležies koncentraciją ir vandens sudėtį. Pavyzdžiui, geležį valanti kasetė FE efektyviai surenka ištirpusią dvivalentę geležį (Fe²⁺) ir apsaugo vamzdynus nuo rūdžių nuosėdų. Jei vandenyje juntamas nemalonus kvapas ar drumstumas, aktyvuotos anglies bloko kasetė CTO pašalina organinius junginius ir pagerina vandens skonį bei kvapą. Namams, kuriuose geležingas vanduo dažnai lydimas kieto vandens problemų, rekomenduojami vandens minkštinimo filtrai.

Geležingas vanduo: DUK

Kokia yra leistina geležies norma geriamajame vandenyje?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nustatyta norma – 200 µg/l. Daugiau nei pusėje Lietuvos vandentiekių ši riba viršijama. Geležies kiekis virš 0,2 mg/l laikomas padidintu ir reikalauja vandens nugeležinimo.

Kodėl vanduo tampa rudas arba drumzlinas?

Požeminiame vandenyje esanti dvivalentė geležis (Fe²⁺) kontaktuodama su deguonimi oksiduojasi į trivalentę (Fe³⁺). Susidaro netirpios geležies hidroksido (Fe(OH)₃) dalelės, kurios vandenį nudažo ruda spalva ir sudaro nuosėdas.